Darbo apranga ir jos specifika

Darbuotojų apranga ne tik saugo juos nuo aplinkos veiksnių, ji taip pat yra įmonės įvaizdžio dalis. Nuo aprangos priklauso darbuotojų saugumas darbo metu, o dažnai ir gaminių bei aptarnavimo kokybė. Dažnai darbo rūbai daro įtaką klientų pasitikėjimui darbuotojais. Todėl pirkti prastos kokybės darbo aprangą siekiant sutaupyti neverta. Aprūpinti darbuotojus patikima, patogia, kokybiška ir funkcionalia apranga – tai investuoti į gerą Jūsų darbuotojų efektyvumą.

Vasariniai darbo rūbai naudojami tiek pastato viduje, tiek lauke. Priklausomai nuo paskirties, moteriški arba vyriški darbo drabužiai be savo pagrindinės funkcijos gali saugoti nuo vėjo ar lietaus, žieminiai rūbai, atitinkamai, nuo šalčio. Ypač šios darbo drabužių charakteristikos svarbios tiems, kas didelę darbo laiko dalį praleidžia lauke (apsaugos, komunalinių tarnybų darbuotojai, policininkai ir t.t.). Svarbu, kad drabužiai: striukės, kelnės būtų pagaminti iš patvarios ir patogios medžiagos, kuri yra laidi orui ir drėgmei, jie neturi varžyti judesių. Kai kurie darbo drabužiai turi atitikti ir kitus svarbius reikalavimus, pavyzdžiui, jie turi būti pagaminti iš nedegių medžiagų. Tokias savybes turi turėti gaisrininkų, suvirintojų, gelbėtojų apranga.

Darbo apranga turi būti ypač patvari, kad galėtų atlaikyti dažną skalbimą. Vasariniai drabužiai turi būti pagaminti iš lengvos medžiagos, turi gerai skalbtis, neprarandant savo savybių, dėmės turi lengvai valytis. Dar geriau, jei apranga turi savybę greitai džiūti. Darbo apranga skirta užtikrinti aukščiausią komforto ir saugumo lygį. Priklausomai nuo darbo pobūdžio, apranga turi turėti patogias kišenes, šviesą atspindinčius elementus ir kitus darbui būtinus aksesuarus.

Mums „drabužiai” ir „mada” dažnai būna tapačios sąvokos, o štai išgirdus terminą „darbo apranga”, mes iškart įsivaizduojame neišvaizdžius, beformius rūbus. Žinoma, šie drabužiai turi būti patogūs, praktiški ir saugūs, bet ar jie gali būti madingi? Pasirodo, kad gali. Tereikia pasidomėti šios aprangos rūšies istorija ir tampa akivaizdu, kad ji ne antrina mados tendencijoms, o pati dažnai diktuoja jas metams į priekį.

Apie tai, kad darbo apranga rodo įmonės solidumą, įmonių vadovai susimąstė prieš tris amžius. 1741 metų audinio reglamento autoriai rašė, jog „gėda matyti, kad dauguma meistrų ir darbininkų taip blogai apsirengę, kad kai kurie iš jų neturi nei vieno tvarkingo drabužio”. Tais pačiais metais buvo nuspręsta fabrikų darbuotojams išdalinti vienodus rūbus, žinoma, kainą išskaičiavus iš jų atlyginimo. Nuo tada ir prasidėjo oficialus darbo rūbų „gyvenimas”, pagrindinė paskirtis kurių buvo padaryti darbininkus vienodai išvaizdžius.