Dažniausios maisto alergijos ir jų simptomai

Maisto alergijos gali sukelti įvairius simptomus – nuo lengvo bėrimo iki gyvybei pavojingos anafilaksijos. Nors beveik kiekvienas maisto produktas gali tapti alergenu, penkios maisto grupės yra atsakingos už didžiąją dalį alerginių reakcijų. Aptarkime šias alergijas plačiau:

---

1. Karvės pienas

Karvės pieno alergija yra viena dažniausių vaikystėje pasireiškiančių alergijų. Ši būklė paveikia apie 2–3 % kūdikių ir mažų vaikų. Daugeliu atvejų alergija išnyksta iki 3 metų amžiaus, tačiau suaugusiems ji reta.

Alerginė reakcija gali prasidėti vos po kelių minučių suvartojus pieno produktų ar tik po kelių valandų. Simptomai gali būti:

• Bėrimai, dilgėlinė.
• Virškinimo problemos – pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas.
• Kvėpavimo sunkumai ar dusulys.
• Anafilaksija – sunkiausia reakcijos forma.

Vengimo rekomendacijos: būtina pašalinti iš raciono pieną ir visus jo produktus, įskaitant sūrius, jogurtus, grietinėlę, sviestą bei bet kokius gaminius su pieno milteliais. Žindančioms mamoms, kurių kūdikiai yra alergiški pienui, gali tekti atsisakyti šių produktų ir savo mityboje.

---

2. Kiaušiniai

Kiaušiniai – antra pagal dažnumą alergija, ypač tarp vaikų. Įdomu tai, kad alergija kiaušinio baltymams yra dažnesnė nei alergija tryniams.

Apie 68 % vaikų alergiją kiaušiniams išauga iki 16 metų. Tačiau maisto produktai su iškeptais ar termiškai apdorotais kiaušiniais gali būti toleruojami dėl sumažėjusio alergines reakcijas sukeliančių baltymų poveikio.

Simptomai:

• Dilgčiojimas burnoje.
• Odos bėrimas ar paraudimas.
• Kvėpavimo problemos – dusulys ar švokštimas.
• Virškinimo problemos, tokios kaip skrandžio skausmas ar vėmimas.

Gydymas: alergiją kiaušiniams paprastai galima valdyti vengiant kiaušinių ir kiaušinių turinčių produktų. Jei kiaušiniai naudojami minimaliais kiekiais kepiniuose, gydytojas gali rekomenduoti laipsnišką jų įtraukimą į racioną, siekiant „priprasti“ prie alergeno.

---

3. Riešutai

Riešutų alergija dažniausiai yra ilgalaikė ir lieka visam gyvenimui. Šiai grupei priklauso tokie riešutai kaip:

• Migdolai,
• Graikiniai riešutai,
• Anakardžiai,
• Pistacijos,
• Brazilinės riešutai.

Reakcijos į riešutus gali būti labai pavojingos, todėl žmonėms, turintiems šią alergiją, rekomenduojama vengti visų riešutų ir produktų su jų pėdsakais.

Dažni simptomai:

• Kvėpavimo problemos.
• Burnos, veido ar gerklės tinimas.
• Bėrimas ar dilgėlinė.
• Anafilaksijos rizika, kuri reikalauja skubaus gydymo.

Svarbi rekomendacija: žmonės su riešutų alergija visada turėtų nešiotis adrenalino autošvirkštą (pvz., „EpiPen“), kuris gali būti gyvybę gelbstinti priemonė anafilaksijos atveju.

---

4. Žemės riešutai

Žemės riešutų alergija yra plačiai paplitusi ir viena sunkiausių. Nors žemės riešutai priklauso ankštinių augalų šeimai, iki 40 % žmonių, alergiškų žemės riešutams, taip pat yra alergiški bent vienam medžio riešutų tipui.

Rizika: alergija žemės riešutams yra dažniausia priežastis, dėl kurios pasireiškia stipri anafilaksinė reakcija vaikams.

Simptomai:

• Kvėpavimo takų problemos – švokštimas, dusulys.
• Pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas.
• Kraujospūdžio kritimas ir sąmonės praradimas.

Gydymas: reikia griežtai vengti žemės riešutų produktų. Kai kuriais atvejais gydytojas gali pasiūlyti specifinę imunoterapiją, pavyzdžiui, FDA patvirtintą „Palforzia“, skirtą vaikų alergijų gydymui.

---

5. Vėžiagyviai (krevetės, omarai ir kt.)

Vėžiagyvių alergija dažniausiai nesibaigia vaikystėje – ji dažniau atsiranda suaugus. Ji pasireiškia tiek suvalgius vėžiagyvių, tiek įkvėpus jų ruošimo garų.

Alergenai: šią alergiją sukelia specifiniai vėžiagyvių baltymai, tokie kaip tropomiozinas.

Simptomai:

• Pykinimas, vėmimas ar pilvo spazmai.
• Kvėpavimo sunkumai ir alerginis šokas.
• Odos reakcijos, pavyzdžiui, bėrimas ar niežėjimas.

Žmonėms, alergiškiems vėžiagyviams, patariama griežtai vengti šių maisto produktų, taip pat būti atsargiems restoranuose, kuriuose vėžiagyviai gaminami.

---

Ką daryti pastebėjus alergiją?

Jeigu po valgio pastebite alerginės reakcijos simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Gydytojas gali atlikti odos dūrio arba kraujo testus, kad tiksliai nustatytų, kas sukelia alergiją.

Kol kas nėra vaisto, kuris visiškai išgydytų maisto alergijas, tačiau išmokus valdyti alergenų vengimą ir turint tinkamas medicinines priemones, alergiški žmonės gali gyventi saugų ir pilnavertį gyvenimą.