Dziudo trenerė S. Vetrova: „Svarbiausia kovingumas, drąsa ir darbštumas“

Naujausia video laidos „Pasiruošt-Dėmesio-START!” rubrika „Treneris” apie Vilniaus miesto sporto centro trenerę Svetlaną Vetrovą. Reportaže sužinosite apie trenerės karjeros pradžią, kokių savybių labiausiai reikia, norint tapti sėkmingu dziudo kovotoju, ir kokių sportininkų yra penkis kartus daugiau – berniukų ar mergaičių.

Ar senai jau dirbate dziudo trenere?

Vilniaus miesto sporto centre trenere esu nuo 2002 metų. Pieš tai privačiai dirbau viename dziudo klube. Taigi, mano, kaip dziudo trenerės, stažas yra jau 15 metų.

Kodėl nusprendėte imtis būtent šios sporto šakos trenerės darbo?

Pati dziudo sportuoti pradėjau 1993 metais ir netgi šioje salėje, kurioje dabar ir dirbu. Pirmas mano treneris buvo Eugenijus Kriškoviecas, po to perėjau pas trenerį Algį Mečkovskį, o šiuo metu esame kolegos darbe. Sportuojant dažnai tekdavo pavaduoti trenerį ir man visai neblogai sekėsi. Tuo metu klubo šeimininkė pasiūlė surinkti vaikų grupę ir išmėginti trenerės darbą.

Ar sunku sudominti vaikus dziudo sportu?

Na, tokių sunkumų tikrai nėra. Dziudo sporto šaka pakankamai populiari, todėl vaikų, norinčių treniruotis yra daug. Sportuoti pradeda nuo 5-6 metų. Šiuo metu turiu jauniausią 3,5 metų sportininkę.

Kokių savybių iš vaikų reikalauja pati sporto šaka?

Kaip ir dauguma, dziudo sporto šaka reikalauja nemažai įvairių savybių. Pavyzdžiui lankstumo, jėgos, greičio. Bet, mano manymu, svarbiausia yra kovingumas, drąsa ir darbštumas.

Kad dziudo, tai berniukų sportas, niekam nekyla abejonės. O mergaitės ar susidomi šiuo sportu?

Dziudo sportuojančių mergaičių iš tiesų yra penkis kartus mažiau nei berniukų. Daug kas mano, kad tai ne mergaičių sporto šaka. Gal ir dėl to mergaites sudominti yra daug sudėtingiau. Būna, kad patys tėvai neleidžia ar močiutės prieštarauja, arba tiesiog jos nelabai noriai žvelgia į imtynių sportą. Tad, jeigu jau ateina pas mus mergaitės, tai mes labai jas saugojame ir stengiamės išlaikyti, nes jų iš tiesų yra mažuma.

Sakote, kad vaikų sportuoja daug ir įvairaus amžiaus. Ar tenka juos kažkaip paskatinti sportuoti?

Mūsų mažieji išeidami po treniruotės gauna po lipduką ir klijuoja jį į knygutę. Kai užpildo visą knygutę jiems įteikiami įvairūs suvenyrai, kurie tikrai pradžiugina vaikus.

Na didieji mūsų sportininkai turi rimtesnę motyvaciją. Geriausi važiuoja į varžybas, gauna sportinę aprangą. Be abejonės didžiausia motyvacija – tai išvyka į Europos taurės varžybas, tarptautinius čempionatus.

Kaip įvertintumėte mūsų dziudo sportininkų lygį?

Sakyčiau mūsų sportinis lygis yra stabilus. Labai džiugina, kad į kiekvienas Olimpines žaidynes patenka ir atstovai iš Lietuvos. Praeitoje Olimpiadoje dalyvavo net du mūsų sportininkai.

Be abejo, mes visi tikimės medalių. Yra ir tokių entuziastų, kurie tiki, jog ir mūsų moterys kada nors atstovaus Lietuvai Olimpinėse žaidynėse.

Su kokiais sunkumais tenka susidurti ruošiantis varžyboms?

Techniką sportininkai yra puikiai atidirbę. Šiuo metu komandai labai trūksta psichologo. Jo pagalba mūsų sporto šakoje yra labiausiai reikalinga. Nugalėti reikia ne tik save ar scenos baimę, bet ir įtampą prieš varžovą, ypatingai jei sportininkas buvo pralošęs jam ankstesnėje kovoje.

Tikrai sutinkame, kad psichologinis pasirengimas sporte yra labai svarbus. Kaip jūs kovojate su psichologine įtampa?

Dažniausiai filmuojame visas kovas. Nagrinėjame mūsų kovotojo ir priešininko padarytas klaidas, bandome atrasti jo silpnąsias vietas. Taip stengiamės sportininką sustiprinti psichologiškai, kad labiau savimi pasitikėtų. Be abejo visų mūsų palaikymas sportininkui taip pat yra labai svarbus.

Kaip vyksta pati kova? Kokie veiksmai nulemia pergalę?

Yra duotas laikas kovai. Vaikams 2 min., vyresniems 3 min., jauniams ir jaunimui 4 min, o suaugusiems 5 min. Pergalę nulemia surinkti taškai. Praktiškai yra trys būdai laimėti: numesti varžovą, kovos veiksmais priversti jį pasiduoti arba atlikti 20 sekundžių išlaikymą.