Kalbėdami apie personalo valdymą, vis daugiau dėmesio kreipiame ne tik į darbuotojo bazines savybes ir gebėjimus, susijusius su tiesiogiai atliekama jo veikla, bet ir žmogaus  gebėjimą prisitaikyti, valdytis ar tinkamai išreikšti savo emocijas, bendrauti su kolegomis ir pan. Tokį požiūrio pasikeitimą lėmė covid-19 pandemija ir dėl jos įvykę įvairūs ribojimai bei darbo aplinkos pasikeitimas. Taip pat įtakos turi besikeičiantis žmonių gyvenimo būdas, didelis gyvenimo tempas, stresas, įtampa ir iš visų jų sekantis nuovargis, perdegimas ar net depsresija.

Taigi šį kartą kalbėsime apie emocinio intelekto svarbą.

Emocinis intelektas apima gebėjimą atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas, taip pat atpažinti, suprasti ir įtakoti kitų žmonių emocijas. Suprasdamos emocinio intelekto poveikį organizacijos gali kurti empatiją skatinančią aplinką, gerinti komandos dinamiką ir padidinti produktyvumą bei darbuotojų pasitenkinimą darbu.

Kas yra emocinis intelektas (EI)?

Emocinis intelektas susideda iš penkių pagrindinių komponentų: savimonės, savireguliacijos, motyvacijos, empatijos ir socialinių įgūdžių:

• Savimonė apima gebėjimą atpažinti savo emocijas ir jų poveikį, leidžiant suprasti savo stiprybes ir silpnybes.
• Savireguliacija yra gebėjimas kontroliuoti arba nukreipti trikdančias emocijas ir impulsus, skatinant pasitikėjimą ir sąžiningumą.
• Motyvacija apima aistrą darbui, kuri yra svarbiau nei pinigai ar statusas, ir tai parodo atkaklumą, susidūrus su kliūtimis.
• Empatija yra gebėjimas suprasti kitų žmonių emocinę būklę, tai stiprina santykius ir bendradarbiavimą.
• Socialiniai įgūdžiai apima santykių valdymą, kad žmonės judėtų norima kryptimi. Šios savybės būtinos efektyviai lyderystei ir komandiniam darbui.

Apibendrinant galima sakyti, jog aukštas EI darbo vietoje pagerina komandos sąveiką, didina pasititenkinimą darbu ir padeda geriau spręsti konfliktus. Organizacijos, kurios skiria dėmesį šioms savybėms, gali pasigirti žymiai stipresnėmis, emociškai atsparesnėmis komandomis, kurios geba prisitaikyti prie besikeičiančių verslo aplinkos sąlygų.

Populiariausi testai EI įvertinimui

Pastaraisiais metais sparčiai išpopuliatėjo EQ-i 2.0 testas, matuojantis įvairius emocinius ir socialinius gebėjimus. Jis vertina tokias sritis kaip savivoką, saviraišką, tarpasmeninius įgūdžius, sprendimų priėmimą ir streso valdymą. Organizacijos naudoja EQ-i 2.0, siekdamos identifikuoti lyderystės potencialą, profesinio tobulėjimo poreikį ir gerinti komandinį darbą. Kitas populiarus testas yra Mayer-Salovey-Caruso Emocinio Intelekto Testas (MSCEIT), kuris vertina gebėjimą suvokti, naudoti, suprasti ir valdyti emocijas per problemų sprendimo užduotis. Šis testas ypač vertinamas dėl savo objektyvaus požiūrio į EI matavimą. Taip pat kai kurie asmenybės testai yra pritaikyti tuo pačiu matuoti ir darbuotojo emocinį intelektą, vertinant tokius kriterijus kaip bendradarbiavimas, emocijos, socialinė drąsa, lankstumas.

Toks darbuotojo vertinimas organizacijoms padeda geriau suprasti savo darbuotojų emocijas, stiprybes ir silpnybes, tobulintinas sritis, ir rengti veiksmingesnes mokymo ir tobulinimo programas.

EI testų naudojimo organizacijose privalumai

EI testų integravimas į organizacines praktikas turi daug privalumų. Vienas iš svarbiausių privalumų yra tobulinami lyderystės įgūdžiai, nes aukštą EI turintys lyderiai yra geriau pasirengę įkvėpti ir motyvuoti savo komandas. Šie lyderiai pasižymi puikiais komunikacijos, konfliktų sprendimo įgūdžiais ir gebėjimu kurti teigiamą darbo aplinką. Geresnė komandos dinamika yra dar vienas svarbus privalumas, nes EI vertinimai padeda identifikuoti asmenų emocines stiprybes ir silpnybes, kurios leidžia komandoms subalansuoti turimus įgūdžius komandos viduje ir tai didina komandos efektyvumą, bei mažina galimus konfliktus. Taip pat pastebimas didesnis darbuotojų įsitraukimas, nes supratimas ir emocinių poreikių patenkinimas lemia didesnį darbuotojo pasitenkinimą darbu ir gerina darbuotojų išlaikymo organizacijoje rodiklius.

Apskritai, EI testų naudojimas prisideda prie harmoningesnės, produktyvesnės ir atsparios darbo jėgos kūrimo.

EI testavimo ateities tendencijos

EI testavimo ateitis yra daug žadanti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: technologinių inovacijų plėtra ir diegimas organizacijose ir besikeičiantys organizacijų poreikiai. Vis labiau populiarėjanti tendencija – integruoti EI testus su kitais darbuotojo vertinimo testais, tokiais kaip kognityviniai ir elgesio vertinimai, ir tai leidžia matyti holistinį asmens gebėjimų vaizdą. Vis dažniau naudojami žaidybiniai vertinimo metodai, kurie daro vertinimo procesą įdomesnį ir mažina pasipriešinimą.

Emocinio intelekto matavimas – efektyviai dirbanti organizacija

Emocinio intelekto (EI) testų svarbos augimas darbovietėje atspindi vis didesnį emocinių įgūdžių svarbos pripažinimą projektuojant organizacijų sėkmingą vystymąsi. Suprasdamos ir naudodamos EI elementus, organizacijos gali padėti savo lyderiams tapti geresniais ir efektyvesniais, gerinti komandos dinamiką ir didinti darbuotojų įsitraukimą. Taigi organizacijos, kurios įsitrauks į EI testus, bus geriau pasirengusios kurti atsparią, harmoningą ir aukštą darbo našumą turinčią darbo aplinką ir darbuotojus.