Ketvirtadienis , 21 lapkričio 2024
Pagrindinis / Gyvenimas / Gausybė įdomybių apie deimantus, tauriuosius metalus ir brangakmenius

Gausybė įdomybių apie deimantus, tauriuosius metalus ir brangakmenius

Juvelyriniai dirbiniai visais laikais turėjo didžiulę reikšmę ir ypatingai didelę vertę. Visa tai nepasikeitė ir iki šių dienų. Tai yra ne tik labai svarbios įvaizdžio detalės, tačiau ir puiki investicija į ateitį. Todėl apie juvelyriką įdomu pakalbėti plačiau, pateikiant ne vieną dėmesio vertą faktą.

Deimantai

  • Deimantas yra kristalinė anglies Deimantas daugiausiai yra sudarytas iš anglies. Ir nors dažnai galima girdėti, kad deimantus sudaro vien tik anglis, toks teiginys nėra teisingas. Deimantuose taip pat gali būti ir geležies, titano, silicio, magnio, azoto, kalcio oksidų ir kitų priemaišų.
  • Kol deimantai pasiekia žemės paviršių paprastai praeina šimtai milijonų metų.
  • Deimanto ir grafito cheminė sudėtis yra tokia pati. Tačiau tai, kas deimantą paverčia deimantu, o grafitą grafitu, yra atomų išsidėstymas. Grafite tarp molekulių yra daugiau erdvės, kai tuo tarpu deimante molekulės yra labai tvirtai susijungusios.

Taurieji metalai

  • Ar žinojote, kad visas auksas „prasideda“ nuo geltonojo aukso? Ir tai yra faktas! Grynas auksas, kuris jis yra sudarytas tik iš aukso, yra geltonos spalvos. Ir jis taip pat būna labai minkštas.
  • Paladis, kuris yra retas sidabriškai baltos spalvos metalas, priklauso platinos grupės metalams. Paladis pagal brangumą yra septintasis metalas.
  • Žaliasis auksas yra pagaminamas sujungiant auksą su sidabru.

Brangakmeniai

  • Perlas, koralas ir gintaras yra organiški brangakmeniai. Tai reiškia, kad jie yra susiformavę iš gyvų organizmų.
  • Juodieji opalai šiomis dienomis yra vieni labiausiai ieškomų ir vertinamų opalų, kurie vienu metu buvo laikomi kaip „liekanos“ ar „atliekos“. Tačiau viskas pasikeitė po to, kai galiausiai vienas iš jų buvo prapjautas, sužinant, kas iš tiesų yra jo viduje.
  • Opalą gali sudaryti net iki 30 %
  • Safyrai gali būti visų vaivorykštės spalvų. Skirtingi žemėje esantys mineralai, iš kurių formuojasi safyrai, nulemia tai, kokios spalvos bus konkretus safyras.
  • Raudoni ir rožiniai safyrai yra žinomi kaip rubinai. Jų cheminė sudėtis yra tokia pati kaip ir kitų spalvų safyrų, tačiau jie tokį pavadinimą gavo dar prieš atsirandant technologijoms, kurios padėjo tai sužinoti.
  • Rubinai savo pavadinimą gavo dėl raudonos spalvos. Šis žodis kilo iš lotyniško žodžio „rubeus“. Tuo tarpu safyras tokį pavadinimą gavo dėl mėlynos spalvos. Pastarasis žodis kilo iš graikiško žodžio „sappherios“. Smaragdo pavadinimas kilo taip pat iš graikiško žodžio, kuris yra „smaraydos“, reiškiančio žaliasis akmuo.
  • Citrinas ir ametistas – tai kvarco atmainos. Kartais jie auga tame pačiame kristale, suformuodami ametriną.
  • Aleksandritas gali būti žalias dienos šviesoje ir tapti šviesiai raudonas dirbtinio apšvietimo atveju.
  • Aleksandritas savo vardą gavo Aleksandro II iš Rusijos garbei. Jis pirmą kartą buvo surastas Uralo kalnuose Rusijoje dar 1830 m.
  • Morganitas, akvamarinas ir smaragdas priklauso tai pačiai berilo grupės akmenų šeimai.
  • Ametistas gali būti purpurinis ir žalias. Tuo tarpu granatas gali būti bet kurios spalvos, išskyrus mėlyną.
  • Kai kurie brangakmeniai, paveikti ultravioletinės šviesos, gali pakeisti savo spalvą. Pavyzdžiui, kuncito natūrali spalva yra rožinė, tačiau jo spalva gali pasikeisti į šviesiai rožinę ar netgi tapti visiškai skaidri. Tokie pokyčiai nėra trumpalaikiai – jie amžini.
  • Perlas yra laikomas pusbrangiu mineralu. Jis yra gamtinės kilmės organinis brangakmenis. Perlai susiformuoja dvigeldžių moliuskų kriauklėse.

Daugiau apie juvelyriką skaitykite: https://dote.lt/

Taip pat skaitykite

Mitybos ypatumai sergant anemija: 5 gydytojų patarimai

Anemija (mažakraujystė) – būklė, kuomet kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) arba hemoglobino, ...