Kaip pritaikyti vonios kambarį senjorų poreikiams: saugumo ir komforto sprendimai
Senstant žmogaus fizinės galimybės keičiasi: lėtėja reakcijos laikas, silpnėja pusiausvyra, raumenų jėga ir judėjimo laisvė. Viena iš dažniausiai pasitaikančių namų erdvių, kurioje vyresnio amžiaus žmonės susiduria su sunkumais, yra vonios kambarys. Tai vieta, kur dažnai slystama, krentama ar patiriama kitų traumų. Todėl ypač svarbu pasirūpinti, kad ši erdvė būtų pritaikyta senjorų poreikiams ir užtikrintų tiek saugumą, tiek komfortą.
Pirmas žingsnis – saugi grindų danga
Saugumo užtikrinimas prasideda nuo grindų. Vyresniems žmonėms slydimas ant šlapių paviršių – viena pagrindinių traumų priežasčių. Todėl rekomenduojama rinktis neslystančias plyteles arba naudoti specialius kilimėlius su gumuotais pagrindais, kurie nejudėtų vietoje. Taip pat reikėtų vengti paprastų kilimėlių ar rankšluosčių ant grindų, nes jie gali lengvai paslysti ar susiraukšlėti.
Tualeto paaukštinimas – paprasta, bet labai svarbi priemonė
Vienas iš patogumą didinančių ir judėjimą palengvinančių sprendimų – tualeto paaukštinimas. Standartinis tualeto aukštis dažnai būna per žemas senjorams ar žmonėms, turintiems sąnarių ar stuburo problemų. Paaukštintas tualetas ar specialūs tualeto sėdynių paaukštinimai leidžia sumažinti krūvį keliams ir nugarai, palengvina atsisėdimą ir atsistojimą. Tai ypač svarbu, kai senjoras gyvena vienas ir neturi galimybės visada sulaukti pagalbos.
Turėklai ir atramos – stabilumui užtikrinti
Įrengiant vonios kambarį senjorams, būtina sumontuoti turėklus ir atramas tose vietose, kur dažniausiai tenka lankstytis ar stovėti nestabilioje padėtyje – prie dušo, šalia tualeto, prie kriauklės. Patartina rinktis sieninius metalinius turėklus, kurie tvirtai įsukami į sieną. Mobilūs ar klijuojami laikikliai ne visada yra patikimi. Turėklai turėtų būti padengti neslystančia medžiaga ir sumontuoti tokiame aukštyje, kad būtų patogu suimti stovint ar sėdint.
Dušo zona be kliūčių – patogumas ir saugumas viename
Tradicinės vonios nėra itin patogios senjorams – norint įlipti, reikia pakelti koją, prarasti pusiausvyrą. Todėl geriausia alternatyva – įrengti dušo zoną be bortelio (vadinamą „walk-in“ dušą). Tokiu atveju nereikia įlipti, galima įvažiuoti net ir su vaikštyne ar vežimėliu. Dušo grindyse būtina įrengti neslystančią dangą, taip pat naudoti dušo kėdutę, ant kurios galima atsisėsti prausiantis. Toks sprendimas sumažina fizinį nuovargį ir užtikrina didesnį komfortą.
Apšvietimas ir prieinamumas – nedidelės detalės, kurios keičia daug
Vonios kambarys turėtų būti gerai apšviestas. Senjorams, kurių regėjimas gali būti prastesnis, itin svarbu, kad nebūtų šešėlių ar tamsių kampų. Rekomenduojama naudoti judesio daviklius arba švelnaus švytėjimo naktinį apšvietimą, kuris automatiškai įsijungia naktį – tai sumažina riziką suklupti.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į daiktų prieinamumą. Dažnai naudojami higienos produktai turi būti lengvai pasiekiami – ant vidutinio aukščio lentynėlių, kad nereikėtų stipriai lankstytis ar stiebtis. Geriausia – jei vonios kambario organizavimas nereikalauja jokių papildomų judesių, kurie galėtų sukelti diskomfortą ar pavojų.
Mažos investicijos – didelė nauda
Norint padidinti saugumą vonios kambaryje, nebūtina atlikti kapitalinio remonto. Kai kurios priemonės reikalauja nedidelių investicijų: tualeto paaukštinimas, neslystantys kilimėliai, sieniniai turėklai ar naktinis apšvietimas gali būti įrengti per vieną dieną. Svarbiausia – stebėti individualius žmogaus poreikius ir prisitaikyti prie jo judėjimo įpročių.
Galutinis tikslas – leisti žmogui kuo ilgiau būti savarankiškam, nebijoti naudotis vonios kambariu vienam ir turėti pasitikėjimo jausmą savo namų erdvėje. Praktiški ir iš anksto apgalvoti sprendimai gali ne tik sumažinti traumų riziką, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Jeigu ieškote efektyvių būdų padaryti vonios kambarį saugesnį – pradėkite nuo paprasčiausių, bet reikšmingų žingsnių, tokių kaip tualeto paaukštinimas ar neslystanti danga. Tai investicija ne tik į komfortą, bet ir į sveikatą.
