Kai pradedamas statybos projektas, visi žingsniai būna kruopščiai suplanuoti – nuo leidimų iki finansų, nuo projektavimo iki vykdymo. Tačiau yra viena rizika, kurią dažnas statytojas vis dar ignoruoja – po žeme esantys archeologiniai radiniai, o kartais ir Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenys. Ši problema ypač aktuali miestuose ir vietovėse, kur karo metu vyko intensyvūs veiksmai ar griovimai.
Nors apie šiuos pavojus dažnai nutylima, jų padariniai gali būti reikšmingi – tiek finansiškai, tiek laiko prasme.
Kai aptinkamas sprogmuo – viskas sustoja
Sprogmenų radimas žemės darbų ar archeologinių tyrimų metu iš karto iškelia saugumo klausimą į pirmą vietą. Darbai sustabdomi be jokios išimties. Apie radinį pranešama policijai, o tolimesni veiksmai priklauso nuo to, kaip greitai gali reaguoti atsakingos institucijos.
Realistiškai – tai reiškia, kad gali tekti laukti nuo kelių valandų iki kelių mėnesių, kol į teritoriją atvyks išminuotojai, bus atlikta žvalgyba ir sprogmenys neutralizuoti. Tiesa, į rastą sprogmenį yra reaguoja iškart valandų bėgyje, visgi jei teritorijoje gali būti daugiau sprogmenų ir jie dar nėra iškasti, tuomet laukimas gali būti ilgas tuomet, kai teritorija patenka į nacionalinę sprogmenų išminavimo eilę.
Kiek tai kainuoja?
1. Tiesioginės išlaidos
Sprogmenų paieška ir neutralizavimas – specifinė paslauga. Jei kariuomenė neturi galimybės greitai reaguoti, tenka kreiptis į privačias įmones. Išlaidos gali siekti nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų, priklausomai nuo teritorijos dydžio ir sudėtingumo.
2. Papildomi tyrimai
Sprogmenų radinys reikalauja papildomos žvalgybos – naudojant metalo detektorius, GPR (požeminį radarą), kartais net kasti visą pavojingą zoną. Kuo sudėtingesnė vietovė – tuo brangesnis ir ilgesnis procesas.
3. Kompensacijos, delspinigiai, peržiūros
Sustabdžius darbus, gali reikėti peržiūrėti sutartis su subrangovais, skaičiuoti delspinigius ar net derėtis dėl terminų su viešaisiais užsakovais. Tai reiškia papildomą administracinį krūvį.
4. Biudžeto koregavimai
Dažnai tokios išlaidos nenumatytos pirminiame projekte. Tenka keisti biudžeto eilutes, derinti naujus sprendimus su finansuotojais, o viešiesiems projektams – ir su pirkimų komisijomis.
Kas nutinka su terminais?
Darbo stabdymas
Net pavienis sprogmuo gali tapti priežastimi sustabdyti visus darbus. Iš karto kyla klausimas – ar jų nėra daugiau?
Ilgi laukimo laikotarpiai
Kol atvyksta tarnybos, kol atliekama žvalgyba, kol teritorija pripažįstama saugia – praeina ne dienos, o savaitės ar mėnesiai.
Darbų planų peržiūra
Statybos dažnai suplanuotos etapais. Kai sprogmenų aptikta ankstyvuose etapuose, būtina iš naujo organizuoti visą darbo eigą.
Sezoniniai apribojimai
Jei projektas sustabdomas rudenį, o žemės darbai nebegalimi per įšalą, laukimo laikas prailgėja iki pavasario. Tai reiškia ne tik terminų, bet ir rangovų grafikų perplanavimą.
Prevenciniai veiksmai
Statybų projektas neturi prasidėti nuo ekskavatoriaus kaušo žemėje. Jis turi prasidėti nuo rizikos vertinimo. O tai apima:
- Istorinę analizę – teritorijos karo istorijos peržiūrą, archyvų, senų žemėlapių analizę.
- Žvalgymą su specialistais – ar verta atlikti papildomą metalo detektorių žvalgybą?
- Glaudų bendradarbiavimą su archeologais. Archeologai padeda iš anksto įvertinti ne tik kultūrinę, bet ir fizinę riziką.
- Laiko ir biudžeto rezervą – net jei teritorija atrodo saugi, būtina numatyti galimus nenumatytus atvejus.
- Bendradarbiavimą su institucijomis – įtraukite Kultūros paveldo departamentą, savivaldybę ar kitas institucijas dar planavimo etape.
Ši rizika – reali, bet valdoma
Karo laikų palikimas slypi po daugeliu miestų, o istorijos fragmentai gali bet kada iškilti į paviršių. Šie radiniai – ne tik Kultūros paveldas, bet ir potencialus pavojus. Todėl kiekvienas statybų sektoriaus profesionalas turi būti pasiruošęs ne tik tvarkytis su techniniais iššūkiais, bet ir su tuo, ką paliko praeitis.
Kuo anksčiau identifikuojama grėsmė, tuo efektyviau ją galima suvaldyti. Ir kuo geriau suplanuota projekto pradžia, tuo mažiau streso teks patirti jam įsibėgėjus.
