Verslo pradžia dažnai apipinta romantizuotomis vizijomis: laisvė nuo viršininko, dirbsiu tik sau, darysiu tai, ką mėgstu, tačiau vos tik įžengiama į savarankiško darbo teritoriją, idealistinį paveikslą neretai užtemdo praktiniai klausimai: kiek kainuos išlaikyti šį verslą kiekvieną mėnesį? Kiek mokėsiu mokesčių, ar reikės buhalterio, o gal pavyks viską susitvarkyti pačiam?
Šie klausimai – ne retoriniai. 2025 m. verslo aplinka Lietuvoje keičiasi: technologijos spartėja, savarankiškai dirbančių žmonių daugėja, bet kartu didėja ir informacijos kiekis, kurį reikia apdoroti.
Verslo forma – pirmasis finansinis filtras
Nuo pasirinktos verslo formos priklauso tiek mokesčių dydis, tiek administracinių paslaugų poreikis. Dažniausiai pasirenkamos trys formos:
- Individuali veikla pagal pažymą (IV).
- Mažoji bendrija (MB).
- Uždaroji akcinė bendrovė (UAB).
Individuali veikla išlieka paprasčiausia ir mažiausiai kainuojanti forma smulkiam verslui. Jai nereikia steigimo dokumentų, įstatinio kapitalo ar buhalterio, tačiau su didesnėmis pajamomis atsiranda ribojimų, o kredito įstaigos į individualią veiklą žiūri atsargiau.
Tuo metu MB ir UAB tinka tiems, kurie planuoja augti, samdyti darbuotojus ar „veikti“ ilgai. Visgi, jos reikalauja tikslesnės buhalterijos, turi fiksuotas socialinio draudimo įmokas vadovui ir sudėtingesnius mokesčių skaičiavimo principus.
Pasak Dariaus Šoparo, įmonės „Invoice 123“ savininko ir vieno iš sąskaitų apskaitos sistemos „Sąskaita123“ įkūrėjų: „Dažnai žmonės pradeda nuo individualios veiklos, bet netrukus pasiekia ribą, kai dokumentų apimtis, ataskaitos ir pasikartojantys procesai pradeda siurbti laiką. Tuomet svarbiausias klausimas tampa nebe mokesčių dydis, o tai, kaip išgyventi tarp dokumentų“.
Mažoji bendrija / UAB
Čia kaštai labiau fiksuoti. Vadovas turi mokėti socialinio draudimo įmokas net jei nesimoka atlyginimo. Buhalterija būtina, o jei samdomi darbuotojai – atsiranda papildomų mokesčių.
Bendros bazinės fiksuotos išlaidos:
- Buhalterinės paslaugos – 100–250 €/mėn.
- Sodros įmokos vadovui (nors ir be atlyginimo) – ~140 €/mėn.
- Banko sąskaita, parašas, dokumentų tvarkymas – ~30 €/mėn.
- Kitos paslaugos (PVM registracija, ataskaitos) – ~50 €/mėn.
Bendra minimali kaina verslui net be pajamų – apie 300–400 €/mėn.
Nematomi, bet labai apčiuopiami kaštai
Verslininkai dažnai nuvertina paslėptas išlaidas:
- Laikas – sąskaitų rašymas, jų siuntimas, priminimai, analizė. Vien tai gali užtrukti 2–3 val. per savaitę.
- Klaidos – neteisingai išrašytos sąskaitos, pavėluoti priminimai, praleisti mokėjimai – gali kainuoti ne tik pinigus, bet ir klientų pasitikėjimą.
- Netikėtos konsultacijos – kartą per ketvirtį pas buhalterį ar teisininką – 50–100 € už valandą.
Darius Šoparas pabrėžia: „Verslas šiandien negali sau leisti būti popierinis. Automatikos, šablonų, įkainojimo įrankių trūkumas smulkiam verslui kainuoja daugiau nei profesionalus sprendimas, todėl „Sąskaita123“ ne tik išrašo sąskaitas – ji stebi pinigų srautus, primena apie neapmokėtas sumas ir padeda suskaičiuoti mokesčius“.
Kur galima sutaupyti?
- Naudoti automatinę sąskaitų sistemą – ne tik taupo laiką, bet ir mažina klaidų tikimybę.
- Pasirinkti verslo sąskaitą su minimaliais mokesčiais – kai kurie bankai siūlo 0 €/mėn. planus.
- Naudotis elektroniniu parašu visiems dokumentams – taupo ir laiką, ir kurjerių išlaidas.
- Stebėti mokesčių skaičiuokles realiu laiku, neapsiriboti metine analize.
Kaip pastebi Darius Šoparas: „Automatizuota sistema per metus gali sutaupyti iki 100 darbo valandų. Jei tai paverstumėte į pinigus – ar vis dar norėtumėte tą laiką leisti rašydami sąskaitas ranka?“
2025 m. verslą išlaikyti Lietuvoje nėra pigu, bet ir ne brangu. Mažiausiai išlaidų patiria tie, kurie pradeda nuo individualios veiklos ir iš karto investuoja į skaitmeninius įrankius.
Tikrieji kaštai atsiranda ne buhalterio sąskaitose, o prarastame laike, neefektyviose sistemose ir pamirštuose mokesčiuose, todėl atsakant į klausimą „Kiek kainuoja išlaikyti verslą?“ – galima tiksliai pasakyti: tiek, kiek leisite jam kainuoti.
