„Misija Sibiras‘15“ dalyvių sugrįžimas ir ekspedicijos išskirtinumai

Dar liepos 17-ąją, Pasaulio lietuvių vienybės dieną, iš Vilniaus traukinių stoties buvo išlydėta 16 jaunų ir pilietiškų asmenų komanda, kuri išvyko į Tomsko sritį, Rusiją. Išlydėjusiems savo draugus, artimuosius ir pažįstamus šios dvi savaitės prabėgo įprastai – greitai ir vasariškai, tačiau „Misija Sibiras‘15“ komandai – dar greičiau. Įvykdyta neišmatuojamo dydžio misija – sutvarkyti amžinojo atilsio atgulusių lietuvių kapai ir susitikta su ten likusiais gyventi Baltijos valstybių piliečiais. Tačiau į Lietuvą sugrįžusiai ekspedicijai nėra laiko ilsėtis ir atsipūsti – su ką tik patirtais įspūdžiais tą pačią dieną jie iškeliavo į susitikimą su LR Prezidente Dalia Grybauskaite ir 25-ąjį Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydį Ariogaloje.

Išlydint ekspediciją, Vilniaus geležinkelio stotyje prof. V. Landsbergis sakė: „Tokios kelionės, tokie žygiai, pasiryžimas ir pasišventimas užgrūdina. Džiugu ne tik matyti, bet ir žinoti, kad tūkstančiai jaunų žmonių svajoja patekti į šią misiją.“ Politikas visiškai teisus: šiais metais norinčių patekti į dešimtmečio misiją buvo itin daug – dalyvio anketą užpildė daugiau nei 700 jaunų, patriotiškų, savo šalimi ir jos istorija besididžiuojančių asmenų.

Ekspedicijos išskirtinumai

Šįmet ekspedicija pasižymėjo itin sunkiais išbandymais: didelius atstumus teko įveikti skirtingomis priemonėmis, komanda daug keliavo naktimis, tad miego trūkumas reikalavo itin didelės stiprybės ir ryžto nepalūžti bei keliauti toliau. Nors sutvarkytų kapinių skaičius mažesnis, tačiau nueiti atstumai tarp jų – milžiniški.

Ekspedicija reikalavo vieningos komandos, tiek emocinio, tiek fiziško palaikymo, gebėjimo greitai ir racionaliai suktis iš padėties, reaguoti į įvykius, kuriems nebuvo pasiruošta. Sprogusi autobuso padanga, nutrūkęs baržos vairo lynas, bet kada iš miško išnirsianti meška, nuovargis, bemiegės naktys, 10 kilometrų žygis tik su pakeliu sausainių ir maišeliu saldainių nesustabdė ir nepalaužė komandos, kuri ryžtingai siekė ir ėjo savo tikslo link – pasiekti net ir atokiausias lietuvių kapinaites.

Praūžęs uraganas nesutrukdė komandai pasiekti tikslo – Kurolinos – jau nebeegzistuojančio kaimo. Dalyviai buvo itin sujaudinti, kai juos su ką tik iškepta duona pasitiko vienintelis kaimo gyventojas – Vladimiras, kuris priėmė ir suteikė jaukų prieglobstį „Misija Sibiras‘15“ dalyviams. Kurolinos kaime dalyviai ne tik sutvarkė apleistas kapines, bet ir aplankė jau buvusius Kurolinos kultūros namus, kuriuose po 50 metų užtraukė lietuvišką grupės „Antis“ dainą „Pokštas“. Drąsiai galima teigti, jog tvarkydami net ir pelkėje esančias, vos aptinkamas lietuvių kapines „Misija Sibiras‘15“ komanda įrodė, kad kiekvieno lietuvio amžino poilsio vieta yra svarbi, kiekvienas lietuvis, taip ir negrįžęs į gimtinę, yra vertas žvakės šviesos, maldos ir dalelės Lietuvos.

„Šios dešimtmečio ekspedicijos „Misija Sibiras“ tikslas yra ne sutvarkyti kuo daugiau kapinių, bet savotiškai prisiliesti prie kiekvieno žmogaus istorijos. Nors kelionė iki šių kaimų buvo ilga ir sudėtinga, itin džiaugiuosi komanda, kuri susidorojo su visais iššūkiais“, – didžiuojasi ekspedicijos vadovas A. Fokas.

„Misija Sibiras“ – dešimtmečio projektas

Šiemet pirmą kartą prie projekto „Misija Sibiras“ prisijungė Latvija ir Estija. Visos trys Baltijos valstybės tapo svarbaus dešimtmečio dalimi. „Ši ekspedicija – tai ne tik unikali patirtis man, tai didžiulis išbandymas ir bendras darbas kartu su kolegomis bei draugais iš Lietuvos ir Latvijos. „Misija Sibiras“ – mūsų visų įpareigojimas nesustoti ir toliau rūpintis istorinės atminties išsaugojimu. Jau dabar žinau, kad Estijoje žmonės su nekantrumu laukia šios ekspedicijos rezultatų, ir tikiu, kad kitais metais Estija bei Latvija dar aktyviau įsitrauks į projektą ir galbūt išvysime daugiau tarptautinių ekspedicijų į Sibirą”, – įspūdžiais dalinasi komandos narė Kadi Nool iš Estijos.

„Misija Sibiras‘15“ ekspedicijos akimirkos ir tolimesnė veikla

„Misija Sibiras“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ buvo galima išvysti ekspedicijos akimirkas iš Maskvos, Tomsko ar lietuvių kapinių, tačiau tai tik labai maža dalis to, ką komanda patyrė ir išgyveno visos ekspedicijos metu. Nors dviejų savaičių išbandymai baigėsi, o ekspedicija sutikta, didžioji misija dar tik prasideda. Jau dabar pradedami organizuoti ekspedicijos pristatymai mokyklose, bendruomenėse, ruošiamos nuotraukų parodos bei „Misija Sibiras‘15“ dokumentinis filmas.