Išmanieji įrenginiai, kuriuos ateityje valdysime savo mintimis

Daugiau nei prieš 12 metų rinkoje pasirodė pirmasis „iPhone“ išmanusis telefonas, tokiu būdu atsirandant naujai išmaniųjų telefonų rinkai. Žinoma, išmanieji telefonai iki tol jau buvo pažįstami pasauliui, tačiau „Apple“ kompanija praplėtė kelius ir sukūrė tikrų tikriausią revoliuciją.

Vos per dešimtmetį mes nuėjome labai didelį kelią nuo įprastinių 3G mobiliųjų prietaisų, iki 5G išmaniųjų įrenginių, kurie geba nuskanuoti mūsų veidą tam, kad atrakintų išmanųjį prietaisą. Progresas yra tiesiog stulbinamas, tačiau mes esame palikti svarstyti, kas gi mūsų laukia netolimoje ateityje?

Nors kurį laiką išmanieji prietaisai buvo pradėję mažėti, dabar jie vėl su kiekvienais metais tampa vis didesni. Tačiau nemažai išmaniųjų telefonų entuziastų ir rinkos ekspertų mano, jog kitas didžiulis išmaniųjų telefonų rinkos laukiantis pokytis bus radikalus, kuomet tokie išmanieji prietaisai apskritai pradings. Ir tuomet tai bus bene pats didžiausias technologinis žingsnis pirmyn, kurio visuomenė nebuvo patyrusi jau labai daug metų.

Kai tarpinės grandys tarp smegenų ir kompiuterio tobulėja nesustabdomu greičiu, tokių novatoriškų technologinių sprendimų dėka horizonte matyti radikali ateitis, kurią mes iki šiol stebime fantastiniuose filmuose.

Kas yra tarpinės grandys tarp smegenų ir kompiuterio?

Tarpines grandis tarp galvos smegenų ir kompiuterio (angl. „Brain-computer interfaces“ arba BCI) kuria neuroprotetikos srities specialistai. Neuroprotetika yra medicinos technikos sritis, kuri yra atsakinga už įvairių elektroninių implantų kūrimą, jų vystymą ir pritaikymą, siekiant atkurti žmogaus nervų sistemos funkcijas, pašalinti dėl įvairių priežasčių atsirandančius sutrikimus ir kt. Neuroprotetika yra dviejų sričių mišinys – mikro technikos ir informacinių technologijų. Be to, jau minėtos tarpinės grandys tarp galvos smegenų ir kompiuterio žmonėms gali padėti kompiuterio pagalba komunikuoti su juos supančia aplinka. Taigi, šiais technologiniais principais paremti ateities išmanieji įrenginiai gali tapti didžiuliu perversmu. Ir tai nėra tik tuščios prognozės. Visa tai yra kuriama jau dabar ir tai daro pačios didžiausios pasaulio kompanijos.

Šios technologijos dėka gaunami smegenų signalai, jie analizuojami ir paverčiami komandomis, susijusiomis su išoriniais prietaisais, kurie turi atlikti tam tikras norimas funkcijas. Kitais žodžiais tariant, tarpinių grandžių tarp galvos smegenų ir kompiuterio technologija iš smegenų „paima veiksmo signalą“ ir nusiunčia jį į išmanųjį prietaisą, kuris atlieka konkretų jam nurodytą veiksmą.

Ir nors šios technologijos pagrindinis tikslas yra padėti fizinę negalią turintiems žmonėms, atstatant jų motorines funkcijas, kai kurie moderniųjų technologijų kūrėjai jau kurį laiką bando visą tai išplėsti ir pritaikyti naudojimui išmaniuosiuose telefonuose.

Neseniai atlikto tyrimo metu tyrėjai sukūrė BCI formą, kuri buvo skirta valdyti dvi socialinės medijos mobiliąsias programėles, veikusias tyrime dalyvavusių žmonių išmaniuosiuose telefonuose. Komandos, kurios buvo nurodomos mintimis, į išmaniuosius telefonus buvo siunčiamos „Bluetooth“ ryšiu.

Tyrimo dalyviams buvo nurodyta atlikti 6 veiksmus, kurių sudėtingumas augo. Tyrimo metu buvo nustatytas net 92.3% sėkmės rodiklis. Šio tyrimo duomenys rodo, kad pastaroji technologija gali būti pritaikoma daugelyje mokslo sričių. Taigi, jei tarpinių grandžių tarp galvos smegenų ir kompiuterio technologija gali būti perkelta į išmaniųjų prietaisų rinką, kokie įrenginiai ateityje veiks su šia technologija ir pakeis dabartinius išmaniuosius telefonus?

Išmanios kontaktinės linzės

Sklinda gandai, kad „Samsung“ jau kurį laiką kuria tokią technologiją (bent jau nuo to laiko, kai „Google“ kompanijos sukurtas ir rinkai pristatytas „Google Glass“ sulaukė didžiulės nesėkmės).

Šaltiniai nėra tikri ar „Samsung“ patentas kada nors buvo patvirtintas, tačiau pagrindinė idėja buvo sukurti linzes, kurios galėtų siųsti signalus į mobiliuosius įrenginius. „Ghent University“ 2018 m. šią koncepciją pabandė pastūmėti į priekį, sukuriant išlenktą LCD ekraną, kuris gali būti įkeltas į kontaktines linzes. Pagrindinis tikslas buvo sukurti technologiją, kuri leistų skaityti tekstines žinutes, kurios slinktų žmogaus akies obuoliu, tačiau taip pat galėtų būti pasitelkiama ir medicininiais tikslais, pvz., matuoti akies skysčius.

Jei yra įmanoma medicininiais tikslais įtraukti elektroninius prietaisus į kontaktines linzes, nėra sudėtinga įsivaizduoti, kad tokia technologija galėtų būti susijusi su dabartinių išmaniųjų telefonų ateitimi, t.y. juos tiesiog pakeičiant modernesniais sprendimais.

„Magic Leap“ startuolis, į kurį investavo „Google“, taip pat pateikė prašymą patentui, kuris yra labai panašus į jau minėtą „Samsung“, tikintis kompiuterio sugeneruotus vaizdus perkelti į realybę. Ir nors ši technologija yra dar tik pirminėje stadijoje, didžiosios technologijų kompanijos jau rodo labai akivaizdžius ženklus, jog visa tai ateityje gali tapti mūsų kasdienybe.

„LumiWatch“

Ar kas nors iš jūsų pamena „Cicret Bracelet“ ir tai, kaip vartotojai reagavo į tokią technologinę naujovę? Apyrankę, kuri suprojektuodavo liečiamąjį ekraną ant vartotojo rankos? Visa tai buvo netikra.

Tačiau mokslininkai iš „Carnegie Mellon“ ir „ASU Tech“ sukūrė pirminę, tačiau labai realistinę projekcijas sugeneruojančio prietaiso versiją, skirto pranešimams ir mobiliosioms programėlėms. Jų sukurtas „LumiWatch“ yra ganėtinai didelis, tačiau naudojantis realaus laiko 2D prisilietimų jutiklį, suteikiantį pakankamai greitą atsaką liečiant vartotojo odą. Ir vėlgi, nors tai tik pirmasis žingsnis (kuris kai kuriems gali pasirodyti nelabai vykęs), tai neabejotinai svarbus žingsnis į priekį.

Neurorealybė

Turbūt prisimenate „Pokemon Go“? Turėtumėte nusiteikti, kad ateityje tokiomis technologijomis paremtų sprendimų išvysite ir daugiau. Virtuali realybė (angl. „Virtual reality“ arba VR) ir papildytoji realybė (angl. „Augmented reality“ arba AR) yra dvi technologinės sritys, kurios labai sparčiai plečiasi. Tiesą sakant, papildytoji realybė ateityje visam laikui pakeis išmaniųjų telefonų rinką.

Neurorealybė nėra tik „idėja“ ar „fantazija“ – jau dabar yra kuriami VR prietaisai, kuriuos būtų galima valgyti be jokių papildomų priemonių.

Elon Musk neseniai įkūrė „Neuralink“, siekiant, kad žmonės galėtų žengti koja kojon su dirbtinio intelekto pažanga. Žinoma, šioje srityje yra dar daugybė problemų, kurias reikia išspręsti, tačiau Musk tiki, jog ši technologija galėtų pašalinti tarpininką, kuriuo šiandien yra išmanieji telefonai. Jis tikisi sukurti mikroschemą, kurią implantavus būtų galima savo mintis kitiems siųsti žinutes.

Ateities technologijos

Visos šios minėtos technologijos jums gali skambėti kaip mokslinė fantastika, tačiau iš tikrųjų jos yra pernelyg tikros, kad jas būtų galima taip vertinti. Jau dabar rinkoje yra pakankamai daug funkcionalių išmaniųjų prietaisų, kurie reikšmingai keičia mūsų gyvenimą ir požiūrį į mus supančią aplinką. O šiuolaikinės pasaulinio lygio technologijų kompanijos ir toliau nuolatos kuria naujus technologinius produktus, kurie mums bus pristatyti netolimoje ateityje.

Išmaniųjų telefonų gamintojos kuria naujus telefonus, kurie yra be jokių jungčių ir mygtukų, modelius, kurių originalios ausinės telefonams veikia bevieliu ryšiu, išmaniuosius telefonus, kurie gali būti įkraunami nuotoliniu būdu, kurie yra atsparūs vandeniui, kuriuos galima lankstyti, išplėsti ir sutraukti, kurie nėra pažeidžiami ir kt. Visa tai yra šių dienų realybė, kurios tiesiog neįmanoma ignoruoti.

Todėl nėra jokios abejonės, kad ateities technologiniai įrenginiai bus tiesiogiai susiję su žmogaus kūnu. Ir labai tikėtina, kad visą tai išvysime per ateinantį dešimtmetį. Žinoma, taip pat reikia tikėtis, kad visuomenė elgsis išmintingai ir sieks sukurti atitinkamas apsaugos priemones, kurios užkirs kelią įvairiems šiandien mokslinės fantastikos filmuose pateikiamiems katastrofiškiems scenarijams.

Informacija: PriedaiMobiliems.lt