Antradienis , 16 balandžio 2024
Pagrindinis / Įvairenybės / Statistika: kas trečias lietuvis norėtų kurti savo verslą

Statistika: kas trečias lietuvis norėtų kurti savo verslą

Daugiau nei 35 procentai Lietuvos gyventojų svajoja apie nuosavo verslo kūrimą. Statistiniai duomenys taip pat rodo, kad daugiau kaip 9 procentai savo norus jau yra įgyvendinę. Galima drąsiai teigti, kad Lietuva – verslininkų kraštas. Taigi, kas lemia verslo kūrimo populiarumą mūsų šalyje?

Tiesa, verta pabrėžti, kad Lietuvos padėtis verslumo atžvilgiu yra aukščiau nei ES vidurkis, taigi galima džiaugtis, kad naujiesiems verslininkams šalyje suteikiamos geros sąlygos verslo kūrimui ir puoselėjimui. Tendencijos rodo, kad verslo plėtra Lietuvoje tik kils.

Lietuviai tiki, kad verslo kūrimas Lietuvoje – palankus

2015-ųjų metų duomenimis beveik pusė Lietuvos gyventojų manė, kad šalis yra palanki terpė kurti naują verslą. Tai lemia palanki ekonominė padėtis ir nedideli mokesčiai. Estijoje taip manančių kiek daugiau. 55 procentai estų tiki, kad jų šalyje pradėti verslą yra geras sprendimas. Štai latviai skeptiškiausi tuo atžvilgiu, kadangi nei 20 procentų žmonių nemano, kad Latvijoje pradėti savo verslą yra geras sprendimas. Palyginus su ankstesnių metų duomenimis – Lietuva labai smarkiai pakilo į viršų.

Daugiausia dėl verslo kūrimo Lietuvoje sutinka vyrai, kurių amžius varijuoja nuo 40 iki 50 metų. Tiesa, dažniausiai tai būna didmiesčių gyventojai. Vertėtų išskirti Kauno miestą, kuriame beveik 70 procentų žmonių tiki, kad laikinojoje sostinėje pradėti verslą yra geras sprendimas.

www.itsynergistics.com nuotr.
www.itsynergistics.com nuotr.

Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad dažniausiai dėl verslo kūrimo nuogąstauja asmenys, kurie praktiškai nieko nedaro, tik galvoja, kad būtų gerai realizuoti kokią nors idėją. Tie, kurie užsiima tokia veikla, sutinka, kad verslo kūrimas Lietuvoje – geras pasirinkimas.

Kas trukdo kurti verslą?

Nors Lietuvoje verslo teikiamomis galimybėmis tiki labai didelė dalis tautiečių, visgi, sukūrę nuosavą verslą yra apie 9 procentus (neįskaičiuoti su individualia veikla arba verslo liudijimu dirbantys asmenys). Tai reiškia, kad egzistuoja konkrečios kliūtis trukdančios žmonėms įgyvendinti jų tikslus. Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų trokštančių pradėti savo veiklą tikina, kad neranda užtektinai informacijos, kuri gali padėti žengti pirmuosius žingsnius versle. Žinoma, tuo pačiu ir finansinis aspektas yra labai svarbus, kadangi žmonės baiminasi, kad išėjus iš samdomo darbo nebegaus laiku mokami atlyginimo. Tai ypač aktualu moterims, kurios bijo nestabilumo.

Kaip išdrįsti siekti tikslų?

Nemaža dalis verslininkų tikina, kad siekti savo tikslų pradėjo tuomet, kai nebebuvo ko prarasti arba paprasčiausiai koks nors gyvenimo įvykis padėjo suvokti, kad gyvename tik kartą ir būtinai reikia įgyvendinti savo norus. Žinoma, veiklą pradėję asmenys tikina, kad daug dirbo ir vargo, kol pavyko džiaugtis pirmaisiais rezultatais. Ne iš piršto laužtos žinios yra tai, kad dažniausiai verslas pelningas tampa tik po kelerių metų. Taigi, aukojami keleri metai ne tik laiko, tačiau tuo pačiu ir miego bei laisvalaikio. Visgi, tuo pačiu paklausus, ar šiuo metu gyvuojantys verslininkai ką nors keistų savo gyvenime, ar pradėtų verslą jeigu žinotų, kiek reikia investicijų – visi vienareikšmiškai atsakė kad taip. Tai rodo, kad būti verslininku – gera, tačiau tai reikalauja nemažai jėgų ir investicijų.

Svarbu, jog lietuviai suvokia, kad jų valstybėje pradėti verslą tikrai verta. Jeigu bijote informacijos trūkumo – kreipkitės į kompanijas, kurios teikia įmonių steigimo paslaugas (pavyzdžiui: www.lcpc.lt komanda teikia nemokamas verslo pradžios konsultacijas). Jeigu bijote rizikos – susiraskite patikimus partnerius. Įvertinus savo jėgas pavyks pasiekti geriausią rezultatą. Svarbiausia yra save įtikinti, kad esate pajėgus pradėti savo verslą. Visos baimės gimsta mūsų galvose, o kuomet jas nugalėsime – tapsime laimingiausi žmonės pasaulyje.

Taip pat skaitykite

Studento paskola: ką svarbu žinoti

Studentų paskolos tapo neatsiejama mokymosi kelionės dalimi, suteikiančia vartotojams lėšų siekti aukštojo mokslo ir investuoti ...