Sekmadienis , 4 gruodžio 2022
Pagrindinis / Gyvenimas / Festivalio „Atrask save“ organizatoriai: „Tikimės jaunimo dėmesio“

Festivalio „Atrask save“ organizatoriai: „Tikimės jaunimo dėmesio“

Šiemet Lietuvoje paskelbti – Etnografinių regonų metai. Ta proga sostinėje rugsėjo 7 – 13 dienomis vyks etnografinių regionų festivalis „Atrask save“. Šis festivalis yra organizuojamas pirmą kartą, tad apie kilusią idėją ir festivalio metu laukiančius renginius pasakoja vieni iš festivalio organizatorių: Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ pirmininkas Algis Narutis ir asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ pirmininkas Juozas Žitkauskas.

Kokiu tikslu organizuojamas šis festivalis?

Juozas Žitkauskas (toliau J. Ž.): Mano nuomone, šis festivalis turėtų padėti Vilniuje gyvuojančioms kraštiečių organizacijoms tapti aktyvesnėms. Tikiuosi, kad per įvairius festivalio metu vykstančius renginius į mūsų organizacijas įsilies daugiau naujų narių, taip pat padės sugriauti apie kraštiečių organizacijas galiojančius stereotipus ir parodys, kad šios, savitos bendruomenės, yra gyvos, atviros. Ypač tikimės sulaukti daugiau jaunimo dėmesio. Džiugu, kad šiai idėjai pritarė Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra festivalio globėja.

Kaip jūsų duetas atsidūrė už festivalio „vairo“?

J. Ž.: Algis (Algis Narutis aut. past.) jau daug metų suburdavo aukštaitiškas kraštiečių organizacijas, todėl kai 2015-ieji buvo paskelbti Lietuvos etnografinių regionų metais, pirmiausia su juo pasidalinau šia idėja.

Ar festivalio metu bus galima prisijungti prie savo regiono kraštiečių organizacijos?

Algis Narutis (toliau A. N.): Žmonės į organizacijas galės užsiregistruoti naudodami išmanųjį telefoną. Pakaks tik nuskaityti QR kodą. Tikiu, kad tai padės atnaujinti mūsų organizacijų narių gretas. Tačiau lai nenuogastauja tie, kurie nesinaudoja išmaniaisiais – jie tai galės padaryti festivalio šeštadienio renginyje Vilniaus gatvėje, kur dauguma mūsų kraštiečių organizacijų turės savo stendus.

Kokių narių labiausiai laukia kraštiečių organizacijos?

A. N: jaunimas, studijuojantis Vilniuje ir dirbantys vidutinio amžiaus žmonės, maždaug iki 60 metų. Pirmieji galbūt itin aktyviai neįsitrauks į kraštiečių organizacijų veiklą, tačiau norime, kad sužinotų apie mus bei jaučiame pareigą paskleisti jiems žinią. Kita grupė – ko gero, yra aktyviausia. Deja, ja gana sunku įtraukti į mūsų visuomeninę veiklą, nes jie turi darbus, šeimas ir negali kraštiečių organizacijoms skirti daug laiko. Kita vertus, psichologų nustatyta, kad žmogus savo šaknų ieškoti pradeda sukakus keturiasdešimt metų.

Kada Lietuvoje buvo pradėti steigti pirmi kraštiečių klubai?

A. N.: Dauguma kraštiečių klubų yra įsteigti Atgimimo laikotarpiu, 1989 – 1991 metais. Gal tik vienas, kitas anksčiau ar vėliau. Nuo to laiko jie nelabai atsinaujino, todėl klubų narių amžiaus vidurkis yra gana nemažas. Beje, labai džiaugiamės, kad Vilniaus kraštiečių organizacijas labai mielai priglaudžia, leidžia joms vystyti savo veiklą Vilniaus įgulos karininkų ramovė ir Vilniaus mokytojų namai.

Na, o grįžtant prie pačios festivalio idėjos, kuo ji kitokia nuo lig tol buvusių festivalių?

J. Ž: Tai yra tikriausiai pirmas kartais, kai beveik visi sostinėje esantys kraštiečių klubai susivieniję bendrai veiklai. Jeigu patirsime, kad festivalis praturtino visus dvasiškai, buvo įvairiapusiškai naudingas ir reikalingas, tuomet galvosime apie tolesnį visų organizacijų bendradarbiavimą. Tad visai gali būti, kad šis festivalis jau yra graži visa tai pradžia.

Juozas Žitkauskas ir Algis Narutis
(iš kairės) Juozas Žitkauskas ir Algis Narutis

Papasakokite apie festivalio metu vyksiančius renginius.

J. Ž.: Festivalio metu iš viso vyks net 15 renginių. Jie gana įvairūs. Savaitė prasidės Šilutės kamerinio teatro spektakliu, o baigsis išlydėtuvėmis – smagiu pasibuvimu Vilniaus geležinkelio stotyje. Visą programą galima suskaidyti į kelias grupes. Pirmoji – teatrinė dalis, į Vilnių atvyksta net keturi skirtingi teatrai: Mažajai Lietuvai atstovaujantis Šilutės kamerinis dramos teatras, Žemaitijai – Telšių „Žemaitės“ teatras, Sūduvai – Kalvarijos „Titnago“ teatras ir Aukštaitijai – Joniškio r. Gasčiūnų pagrindinės mokyklos teatras.

Antroji dalis – renginiai skirti jaunimui. Mokyklinio amžiaus jaunimui skirtas renginys rugsėjo 8 dieną, jo metu kai kurių regionų geriausios gimnazijos lankysis sostinės gimnazijose, svečiai pristatys savo krašto kultūrą, o vilniečiai juos supažindins su sostine. Kitas jaunimui skirtas renginys – Protmūšis „Viskas apie Lietuvą: nuo KAS iki KAME”, kuris vyks rugsėjo 11 d. nuo 18 val. S. Moniuškos skverelyje.

Trečioji dalis – profesionalusis menas. Vienas svarbiausių renginių – rugsėjo 9 d. Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje vyksiantis koncertas „Savo krašto nepamiršę“. Jame dalyvaus gausus būrys žinomų atlikėjų: Veronika Povilionienė, Sofija Jonaitytė, Aušra Liutkutė su Rolandu Vilkevičiumi, Regina Maciūtė, Edmundas Seilius, birbynininkas Egidijus Ališauskas, kompozitorius, chorvedys Lionginas Abarius su Dainos Abariūtės-Lazauskienės vadovaujamu „Indrajos“ choru.

Kas lauks festivalio svečių savaitės pabaigoje?

J. Ž.: Rugsėjo 11 dieną skvere prie Eugenijos Šimkūnaitės atminimo akmens Lazdynuose vyks kiek neįprastas renginys – žolininkų, botanikos ir farmacijos, fitoterapijos specialistų susitikimas „Nėra žolynų negydančių“, skirtas E. Šimkūnaitei.

Bene pati intensyviausia diena bus rugsėjo 12-ta, kai į Vilnių atvyks daugybė svečių iš visų Lietuvos etnografinių regionų. Diena pradėsime Verkių ir Pavilnių regioniame parke, Pučkoryse, Belmonte. Čia penkių regionų atstovai simboliškai pasodins 5 obelaites. Vėliau, 13 valandą, regioninių kultūros leidinių konferencija „Regionų kultūra – kultūra regionuose“ Vilniaus mokytojų namuose. Dažnai pamirštama, kad daugelis mūsų regionų turi puikius kultūrinius leidinius, kurie daro įtaka regionų kultūriniam gyvenimui ir jo fiksacijai. Tad kviečiu nepraleisti progos su jais susipažinti.

Na, o nuo 15.00 valandos iki 20.00 valandos senamiestyje, Vilniaus gatvės atkarpoje nuo Trakų g. iki Benediktinių g. bus „Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis“. Čia Vilniaus kraštiečių organizacijos turės savo informacinius taškus, atvyks mėgėjų meno kolektyvai iš regionų, dalyvaus sostinės folkloro ansambliai. Nuo 17 val. prie S. Nėries gimnazijos prasidės didysis festivalio koncertas, kuriame išvysime visus atvykusius kolektyvus. Ko metu bus galima ne tik klausytis, bet ir pašokti. Tokia savotiška vakaronė laukia…

Sekmadienis, rugsėjo 13 diena, prasidės sakraliai. 12 valandą Šv. Mišios Šv. Kazimiero bažnyčioje. Po jų, 13.30 valandą nuo Filharmonijos šventine eisena patrauksim Vilniaus geležinkelio stoties link. 14.30 valandą stoties salėje vyks koncertas – vakaronė bei išvykstančiųjų iš Vilniaus į savo kraštus palydėtuvės. Kviečiu visus dalyvauti visuose sekmadienio renginiuose: nuo Šv. Mišių bažnyčioje iki smagaus pasibuvimo Vilniaus geležinkelio stotyje. Žinoma, taip pat prisijungti ir prie eisenos.

Kuris renginys, Jūsų nuomone, pats svarbiausias?

A. N.: Aš manau, kad šeštadienį vyksiantis „Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis“, nes jo metu žmonės galės pabendrauti, pasidalinti idėjomis. Būtent tokio bendravimo ir trūksta daugelio renginių metu.

Gal galite plačiau papasakoti apie Belmonte vykstantį renginį?

A. N.: Obelaičių sodinimas – simbolinis renginys, juo siekiama įamžinti šį festivalį ir sujungti bendrai ateičiai. Visi kraštiečių klubai ne tik pasodins obelaites, bet turės ir kartu jas prižiūrėti, o tai bus puiki proga visiems kartu susirinkti. Renginio metu bus pasodintos penkios obelaitės, kiekviena simbolizuos vis kitą Lietuvos regioną.

Kur galima rasti visą festivalio programą?

J. Ž.: Yra sukurtas specialus socialinio tinklo „Facebook“ puslapis „Atrask Save – Lietuvos etnografinių regionų festivalis sostinėje“, jame galima rasti programą bei visą naujausią informaciją, puslapį atpažinsite iš Jolantos Žuklienės sukurto logotipo.

Organizatorių informacija.

Taip pat skaitykite

Kačių sveikatos priežiūrai skirti patarimai

Jei auginate katę, labai svarbu tinkamai pasirūpinti jos sveikata. Net jei jums atrodo, kad jūsų ...